Belemo bokštas

Belemo bokštas (Torre de Belém) – bene labiausiai atpažįstamas Lisabonos simbolis. Baltas kalkakmenio bokštas, iškilęs prie pat vandens, buvo pastatytas Težo upės žiotims ir įplaukai į Lisabonos uostą saugoti.

Istorija

Bokštas statytas karaliaus Manuelio I laikais, 1514–1519 m., jo architektu laikomas Francisco de Arruda. Iš pradžių jis stovėjo upėje, šiek tiek atokiau nuo kranto, tačiau upės krantinė per šimtmečius pasislinko, todėl šiandien bokštą su krantu jungia trumpas tiltelis. Bokštas buvo naudojamas ne tik gynybai, bet ir kaip muitinė, švyturys bei kalėjimas.

Manuelino stiliaus detalės

Įsižiūrėkite į fasadą: akmenyje iškaltos virvės, armilarinės sferos, Kristaus ordino kryžiai ir mauriškos kupolinės bartizanos. Viena garsiausių detalių – raganosio galva. Manoma, kad ji vaizduoja raganosį, kurį 1515 m. Manueliui I padovanojo Indijos valdovas – pirmąjį gyvą raganosį Europoje nuo Romos laikų.

Viduje

Bokšte yra keli aukštai: bastionas su patrankų angomis, karaliaus menė, audiencijų salė, koplyčia ir terasa viršuje. Į viršų veda siauri sraigtiniai laiptai, kuriais vienu metu gali judėti tik viena kryptis – eismas reguliuojamas šviesoforu.

Patarimai

• Atvykite atsidarymo metu arba popiet – vidurdienį eilės ilgiausios.
• Jei laiko mažai, gražiausias bokšto vaizdas atsiveria ir nuo kranto – lipti į vidų nebūtina.
• Bokštą patogu derinti su Žeronimų vienuolynu ir Atradėjų paminklu – visi jie viename pasivaikščiojime.
• Pirmadieniais bokštas uždarytas.