Lisabona – šviesos, kalvų ir vandenyno miestas

Istorija: nuo Olisipo iki šiuolaikinės sostinės

Lisabona – vienas seniausių Vakarų Europos miestų. Legenda jos įkūrimą sieja su Odisėju, tačiau iš tikrųjų čia jau prieš tūkstančius metų stovėjo prekybos uostas. Romėnų laikais miestas vadinosi Olisipo, vėliau jį valdė vestgotai, o nuo VIII a. – maurai, palikę ryškų pėdsaką Alfamos gatvių tinkle ir pačiame jos pavadinime.

1147 m. pirmasis Portugalijos karalius Afonsas Henrikas, padedamas kryžiuočių, užėmė miestą ir Šv. Jurgio pilį. XIII a. viduryje Lisabona tapo karalystės sostine, o XV–XVI a., didžiųjų geografinių atradimų epochoje, – vienu turtingiausių pasaulio uostų. Iš Belemo 1497 m. į Indiją išplaukė Vasco da Gama, o iš prieskonių prekybos pajamų pastatyti Žeronimų vienuolynas ir Belemo bokštas.

1755 m. lapkričio 1-ąją, Visų šventųjų dieną, žemės drebėjimas, cunamis ir gaisrai sugriovė didžiąją miesto dalį. Markizas de Pombalis atstatė Baixa rajoną tiesiomis gatvėmis ir seismiškai atspariais pastatais – tai vienas pirmųjų planingai suprojektuotų miesto centrų Europoje. 1974 m. balandžio 25 d. Gvazdikų revoliucija beveik be kraujo praliejimo nuvertė diktatūrą, o 1998 m. pasaulinė paroda EXPO atnešė modernųjį Parque das Nações rajoną.

Lisabonos rajonai

Lisabona – rajonų miestas, ir kiekvienas jų turi savo charakterį. Alfama – seniausias kvartalas su fado ir laiptuotomis gatvelėmis. Baixa ir Rossio – žemutinis miestas su didžiosiomis aikštėmis. Chiado ir Bairro Alto – kavinių, knygynų ir naktinio gyvenimo širdis. Belémas – Atradimų epochos paminklai. Príncipe Real – žalias ir ramus rajonas su dizaino parduotuvėmis. Parque das Nações – moderni Lisabona prie upės.

Ką būtina pamatyti

Pirmą kartą atvykusiems rekomenduojame pradėti nuo Komercijos aikštės ir pasivaikščiojimo Rua Augusta gatve, tada geltonuoju 28-uoju tramvajumi pakilti į Alfamą ir Šv. Jurgio pilį. Vakarą verta praleisti vienoje iš apžvalgos aikštelių – iš ten geriausiai matyti, kodėl Lisabona vadinama šviesos miestu. Antrąją dieną skirkite Belemui: Belemo bokštas ir Žeronimų vienuolynas yra UNESCO pasaulio paveldo objektai. Nepamirškite ir Santa Justos keltuvo bei kūrybinio kvartalo LX Factory.

Kultūra: fado, azulejo ir grindinio menas

Fado – melancholiška portugalų daina, gimusi Lisabonos uosto kvartaluose. 2011 m. UNESCO ją įtraukė į žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Geriausia jos klausytis nedideliuose Alfamos ar Bairro Alto fado namuose.

Azulejo – glazūruotos keraminės plytelės, puošiančios bažnyčias, stotis ir paprastų namų fasadus. Jų istoriją galima pažinti Nacionaliniame azulejo muziejuje. Calçada portuguesa – juodų ir baltų akmenėlių grindinio raštai, kuriuos rasite Rossio aikštėje ir daugelyje šaligatvių.

Oficialus miesto globėjas yra šv. Vincentas – todėl Lisabonos herbe pavaizduotas laivas su dviem varnais. Vis dėlto labiausiai mylimas šv. Antanas, kurio garbei birželį vyksta didžiausia metų gatvės šventė su keptomis sardinėmis ir muzika.

Ką paragauti

Lisabonos virtuvė paprasta, bet sočiai jūrinė. Būtinai paragaukite pastéis de nata – geriausiai Beleme, kur jie kepami nuo 1837 m. Portugalai sako, kad menkę (bacalhau) moka paruošti 365 būdais. Vasarą visur kvepia keptomis sardinėmis, o po vakarienės pilama taurelė vyšnių likerio ginjinha. Kava čia geriama trumpa ir stipri – užsisakykite uma bica.

Klimatas ir kada keliauti

Lisabonoje vyrauja švelnus Viduržemio jūros klimatas su maždaug 2 800 saulės valandų per metus. Žiemą dieną dažniausiai būna apie 15 °C, tačiau lyja dažniau, o vasarą temperatūra paprastai siekia apie 28 °C, karščio bangų metu – ir daugiau nei 35 °C. Maloniausias laikas kelionei – pavasaris (balandis–birželis) ir ruduo (rugsėjis–spalis).

Transportas

Lisabonos metro turi keturias linijas, o raudonoji veža tiesiai iš oro uosto, kuris yra vos keli kilometrai nuo centro. Patogiausia įsigyti daugkartinę navegante kortelę ir ją papildyti – ja važiuojama metro, autobusais, tramvajais, priemiestiniais traukiniais ir keltais per Težo upę. Į kalvas kelia istoriniai tramvajai ir funikulieriai, o traukiniai iš Rossio ir Cais do Sodré stočių per 40 minučių nuveža į Sintrą ir Kaskaisą.

Lietuviams į Portugaliją vykti paprasta: tai Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalis, todėl užtenka asmens tapatybės kortelės ar paso, o atsiskaitoma eurais. Laikas Lisabonoje 2 valandomis atsilieka nuo Lietuvos.

Ekskursijos už Lisabonos

Lisabona – puiki bazė pažinti visą Portugalijos centrą. Per valandą kelio pasieksite pasakų rūmus Sintroje, vakariausią žemyninės Europos tašką Cabo da Roca ir pajūrio miestelį Kaskaisą, o per dvi – viduramžių Óbidos, Nazaré bangas, Fátimą ar romėnų laikų Évorą.